Pagal vieną Krzysztof Kieślowski filmą: ruda.

Man tik septyniolika metų, bet myliu moterį iš anos laiptinės. Moteris graži, subrendusi, seksuali.
Man tik septyniolika, bet dirbu pašte. Kas savaitę siunčiu jai anoniminį laišką, kuriame rašoma, kad jai pervesta pinigų. Moteris visada ateina į paštą.... Aš specialiai dirbu be laisvų dienų, nes žinau, kad ji ateis. Nes ji tiki mano anspauduotas laiškais be pervedimo. Nes aš dievinu jos akių liūdesį, kuomet ji sužino, kad pinigų nėra.
Aš specialiai įsidarbinau pieno išvežiotoju. Kad galėčiau padėti pieno buteliuką prie jos durų.
Aš kartais iškviečiu ugnegesius į jos butą. Nes nenoriu, kad ji mylėtųsi su kažkokiu vyriškiu.
Nes aš ją stebiu, turiu žiūronus. Aš ją myliu...
Bet vieną kartą, ji suprato, kas čia vyksta. Pasikvietė mane pas save.
Man septyniolika, o ji moteris. Štai - palietė mane ranka... kuomet viskas baigėsi, pasakė:
- Myli mane? M, va meilė baigta. Ji greitai nubėga..... iš čia.