rašyk.lt: Kūriniai / amadej / mes liūdėjom prie pasaulio galo

į dangų kilo saulė... ištįsę medžiai
liejos po žeme. Paklaikę paukščiai skaidė
ir klykė ties gyvenimo drama.
juodi žirgai, pabėgę iš požemio audrų,
per debesis šuoliavo laisvai kaip niekada....
vėjo apdegintos gėlės lingavo
tyliai ir ramiai. Jos žuvo, jas apgavo,
jų skausmas liejos per kraštus....
o mes liūdėjom prie pasaulio galo,
atmindami laiminguosius laikus.

Blogas komentaras Rodyti?

2007-11-20 17:42

Išeinu žemai nukelta galva

Apsidaugtiškiavimas. Kūrinys dėmesio tikrai nevertas. Net skaitydamas drąsiai galiu teigti, kad praleidau laiką veltui.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2007-03-06 23:24

Mildootja

Taip, jau isitikinau. Vienintelis dalykas, kuris trukdo siam tekstui tapti tobulu - prastas rimas. O mintis labai gera. :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2007-03-04 21:18

cinamonine_arbata

o man visai nieko :) ypač tos vėjo apdegintos gėlės.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2007-03-04 11:53

belsti

siužeto laikas iki magelano
dar anksčiau.dinozaurų laikais meteroritui krintant į žemę medžiams pradedant lyditis :D
bet nelogiška. mustangų tada gi nebuvo :D
žmonių irgi aš žinau :D
tai kas čia per nesamonės?:D
nesuprantu.arba čia niekas arba genialumas.
įdomu kas :D

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2007-03-03 23:44