Debesys

Kai horizonte užsidega dangus,
Pakelk akis ir pamatysi mus.
Kai vėjas tyliai linguoja lapus,
Ta liepsna šiek tiek primena sapnus...

Prd.: Ir rankos šiltos išsklaidys mus skliautuose,
        Ir vėjo tiltai sujungs mus tyruose...
        Tyliai... Tyliai sujungs...
        Ir būsim kartu, kol vėjas gyvas,
        Ir skirsimės vėl, kol saulė bus dievas...
        Garsiai... Garsiai išskirs...

Kai vėjas įpūs žarą medžiuos –
Suspindės auksas laukuos.
Kai sumaišys mus klevo lapuos –
Žvaigždė suspindės ir vėliai išduos.

Sesę spalvotą nuo lietaus paslėpsim,
Draugą paukštelį nuo vamago apginsim.
Ir naują dieną be saulės paliksim,
O vakarais iliuzija liksim...