Dūdmaišių orkestras ir veja

Naktis ir dūdmaišių orkestras
įsimaišęs į prietemų gretas.
Vilnijančias lyg tamsus rūkas
šuoliuojančio laiko fone.
Trikampis griaustinis ir patrakę žaibai,
tylūs troliai ir vieniši vasaros žiedų kapai.
Sugriaudžia maršas dūdmaišiams
ir liejas nebaigta kava.
Saulėtoj dienoj tvyro liepų atgarsiai
ir mėlynas kedras bėga
į Vilnelės veidrodžių šalį.
Išmokti piešt gėlių žiedų. Gyvų.
O tuo tarpu mano pilkai-baltas
šešėlis baigia išblukt.
Tūkstančiai grindinio dulkių
skleidžias debesų gėlėm
ir kavos puodelio pirštų atspaudai
pavasario veja pragysta.
Visada pamirštančia išblukt.