...

Tavo pėdom seka vakaras.
Aš iš paskos.
Kaldamas vinimis jo žvaigždėtą apsiaustą
prie smėlio.
Vėliavą kėliau.
Kvėpuojančius palaikus mėgdžiodamas
Siuvau prie krūtinės ramybę.
Mes upės krantai pasiklydę,
Ir mūsų vaikai čia skandinami...

Tamsa pavalgydinsiu.
Nakčiai odą nulupęs.
Suklupęs.
Toks tuščias, kaip nebylės lūpos.
Prašau.. tu žinai..
Aš taip godžiai išsivemiu kartais,
Ir kartais, tik kartais
Aš pykstu,
Nes kartais svarbu, kad kas liktų,
Kai nieko nėra--

Kai tavo pėdom seka vakaras,
Aš padegu dangų
Ir dievui prieš langus
Vėliavą kėliau.
Suprask..
Žinai... akys peršti nuo smėlio--