Kelionė po knygų pasaulį

Keliauti visi nori, tiek maži tiek dideli. Keliaujame kasdien tik to galbut nepastebime. Kas kelione renkasi i darba, mokykla. O kas galbut miega saldžiame sapne ir keliauja kažkur toli toli. Keliauju ir aš destydama mintis. Laikas eina, kelione tesiasi. Minciu srauta mes imame iš literaturos, ivairiu knygu, laikrašciu. Skaitydami tobuliname save.
Ka tau žodis sako knygos? Ar kada pagalvojai? Knygomis gimstama ir mirštama. Knygose randame gerio ir blogio, realybes ir fantazijos, meiles ir neapykantos, džiaugsmo ir liudesio.
Jei noretumem perverst visus knygos puslapius kurios dabar egzistuoja, neužtektu visu tavo gyvenimo metu. Knygu yra begales tad reikia moketi jas rinktis, kurios tau arciau širdies.
Viena mergaite, vardu Liza, gyvenanti panašiame i vištos kojele nameli, atsiseda ir pradeda skaityti knygas. Skaito ilgai, kol galiausiai užmiega. Sapnuose pasineria, kai dar pasaulyje nieko nebuvo, neegzistavo gyvybe, nežydejo geles, nešlamejo medžiai. Nešviete saule, neciulbejio paukšciai, tik tyla ir stiprus vejas. O ji vienut vienutele, atsiskyrele, vaikšciojo tamsoje po žeme. Nukrete šiurpas, didele baime ir neviltis. Šitaip gyvenanti atsigule ant šaltos žemes ir pradejo verkšlenti. Ašaros riedejo kaip pupos, dideles ir šaltos.
Staiga Liza pabudo visa sušlapusi. Padekojo Dievui, kad tai buvo tik sapnas. Po šio sapno, mergaite nusprende daugiau nebeskaityti knygu apie pasaulio sukurima. Tad nieko nelauksi ciupo nuotykine knyga. Skaite ilgai ir idemiai, taciau ji neištverdavo ilgai nemiegojus. Staiga vel užsnusta.
Mergaite vel pasitinka sapnas. Tik šykart kitoks, nei ankstesnis. Jis visai skiriasi nuo pirmojo. Šiame sapne Liza susitinka drauge, ir kartu patraukia laimes ieškoti. Kuri ras jauniki greiciau, suras savaje laime. Apkeliauja daug ivairiu kraštu, miestu miesteliu, kol galiausiai atvyksta i didele ir istabia pili. Toje pilyje gyvena jaunikaitis, tarsi iš pieno plauktas. Liza juo labai susižavi, neatitraukia nuo jo akiu. Bet jaunikaiciui ji nepatinka ir ja atstumia. Mergaite labai pergyvena, nepakelia šio didelio skausmo ir ta pacia diena, nuejus prie upes, culbant paukšciams ikrenta i vandeni ir iš jo daugiau nebeišnyra.
Ech... ir vel mergaite apsisapnavo. Negaledama patiketi, kad tai vel buvo sapnas, išbalusi nubego i vonia palysti po šaltu dušu, galbut pavyks atsigauti.
Kaip ir minejau, knygu buna ivairiu, kaip ir sapnu, kurie buna spalvoti ir beslapviai, keliantys nuotaika ar pasipiktinima, pavyda ar džiaugsma. Susapnavo mergaite, kad miške su vilku susituoke, tai buvo fantazija ir komiškumo sapnas. Skaitydama knygas Liza, tarsi keliavo iš vieno sapno prie kito, nuo vienos karalystes prie kitos. Taip mergaite rinkosi sau malonia ir intriguojiancia knyga.
Taip po knygu pasauli keliauja neviena Liza, o daugybe..