***

mano jau prirašyto sąsiuvinio dvasia,
tai juodi langeliai ir raudona paraštė.
būtent tiems langeliams ir paraštei
moku savo krauju.
rašau nagailėdamas savęs, tačiau
egoizmas vistiek per kraštus liejas,
tiek ir betrūksta kad kokį
psichoanalitiką paminėčiau.

kaip išvengti žalos galvoju,
kad tik naudingiau išeitų, net
jei kam į naudą neaišku.

kažkas vistiek nukentės,
sako man taksi vairuotojas,
bet bardačioke kepurę įsidėjęs
turi kad ausų nenušaltų
mašinai sugedus.

tebekeverzoju bjaurėdamasis savo
raštu, ir niekaip nesurandu laiko
braižui pataisyti.
kartais prasmė slepiasi grafinėj kalbos
išraiškoj.

svarbu nepatekti į kenčiančių ratą,
nors ir neaišku ar nesu jame.