naktį kambarį
atskiedi aitriais dūmais
dūsti su juo bet
vis tiek gerai
melo uoste dūlėjančiam
švyturys padegtas ir
molas nesupras:
dega jis ar šviečia
ar bando prišaukt
kokį paklydėlį
jūrų vilką ar paukštį kad
jo aklas akis pamatęs tu
įsitikintum
ir jam jos ir jie
kažkada sakė
kad negrįš
ir nežinojo
ar nori
ar ne
po dienos mėnesio
pilnaties sezono serialo
naujo ar liūčių
kada bus prijaukinti
liūtai.
rodyklių kapinės
tarp žolės romėniško kirpimo
viskas už lango o pro jį:
diena-naktis naktis-diena
pirštus lenkdamas pasimeti
atrodo tiek dienų delne
turėjo užderėti
o gaila
niekas neišmokė
ar į Šiaurinę žiūrėt ar
į dūmus švyturio kad
nustatyti kurioj vagoj
kuri diena
įsipainiojo
dūsaudama šilumą
ir šaltį su savim
paliko.
2007-03-01,
Klaipėda