išsijuosę diržus pajacai
paeiliui atsistoja ant rankų
randų rėžiai ant nugaros
tau kasnakt gatvės atdaros
tik sunku į lovą įsliuogti
ji nusisuka
nekvėpuok tetrenkia
ir pasipila
tylėk linaplauke
dabar tavo darbas bus laukt
mano naktys ilgesnės ir lėtos
aš įpratęs per ašmenis eit
mano žaizdos širdy ne ant pėdų
aš šaukiau jus mergaite
parduotos karalystės princese
tėvas sakė
kiaušiniu paskui siūlą riedėsi
ir anties pasparnėj susuksi gūžtą
paskelbė mirusiu
stiklinės tostuos dūžta
per anksti tik pradėjot
krepšyje devyngalvio liežuviai
visgi lino plaukai glostys mano rankas
akys švis mėlynai rytas auš jungtuves
neskelbė gyvu