uždelsto veikimo malda

tačiau šitos maldos neišklausyk -
ji per ilgai keliavo - tiesiai per aplinkui
aplinkui ir tiesiai naktim, kampais, patvorėm
slinko stipo dvėsė... beldė duris,
o žmonės geri  - atidarė, priėmė, tavo vardu
plovė kojas ir mylėjo aistringai 
taip mylėjo vieną žiemą ir vieną rudenį
ji jau turėjo sielą - šiek tiek šventumo
padovanoto, tiesiog įsprausto į rankas,
kurios, begėdės, ne į save gyvenimą traukė.
taigi nepriimk, neišklausyk šitos -
sakė pavargo, betgi paniekino poilsį,
sakė mylėjo, betgi įskaudino meilužį,
ir tiktai pirmapradis šauksmas pasiliko
tykioj, nušlifuotoj jos sieloj,
tvarkingoj padorumu ir meile,
toks šauksmas, kad reikėjo išeiti mirties,
mirties ieškoti naktim, kampais, patvorėm
nes miestų aikštės  - aistringiems kankiniams
varžytis dėl  švento klipatos kūno,
o nenaudėliams lieka tvoros kartis.
neverta išklausyti šitos maldos tau -
ji lengvapėdė - ant kalno laukė patekant 
tik miesto žiburių - tai atlaidi žmonių saulė.
ant kalno, kur šalia gundytojo negalima neprekiauti -
visos žvaigždės kūdroj, visi keliai danguj - tavo.
mano? tavo. negarbinga, bet naudinga mainyt
sielos nuotrupas. o po mirties? nebusi išklausyta.
todėl neišklausyk  šitos maldos mano -
ji pas tave per ilgai keliavo.