Čarzlas mėgsta konkretumą

pripūsti rankų mojavimai
ant kurių laikosi vėjuoto
spindesio gėriai
spėriai niaukiasi po padangę
dangčiu vožia per nuotaiką
per blausą akių vyzdžiuose
gilyn tolyn
aukštyn žemyn
po traukiniais, ant juodo
blakstienos atramos lizdo
eik iš čia
nes šičia telyčia telyja
savo kraujuotu apkarpytu
veidu, o du ir ne tavo
vaikai apėję aikštės
iš kitų
kraštų.