Asmens kodas ilgai negalėjo nusiraminti. Jis niekaip negalėjo užmigti, jam buvo ankšta savo stalčiuje. Išlipo iš jo, apsirengė apatinius, ilgai klaidžiojo po butą, kol pastebėjo veidrodžį, ilgai save apžiūrinėjo lyg pirmą kartą būtų save pamatęs, įvertino visą savo vienuolikaženklį gražumą ir ilgumą. Žiūrėjo tol, kol pabodo nesikeičiantys skaičiai ir jų rimtumas. Po to pasimylėjo su kitu asmens kodu, pasimylėjęs surūkė cigaretę, išgėrė arbatą, pažiūrėjo teliką, kur asmens kodai labai staigiai ir kūrybiškai naikindavo panašius į save asmens kodus. Nustebo, – pasirodo, asmens kodų naikinimas kitais asmens kodas taip pat yra menas, kuo išradingiau ir gudriau, o svarbiausiai – kuo daugiau, tuo geriau. Nuėjo į tualetą, atliko savo asmens kodiškus reikalus, įlindo į spintą ir ramiai sau užmigo.
Ryte atsikėlęs atliko tą patį, tik kitas asmens kodas buvo kažkodėl suirzęs, tad pasimylėti nepavyko. Įsėdo į mašiną bei nurūko į darbą, kur mulkina kitus asmens kodus ir už tai uždirba skaičius, nupieštus ant popieriaus.
Visa tai daro asmens kodas, kažin, ką veikiu aš?
Tikriausiai guliu stalčiuje…
P. S. O asmens kodas vėl laukia tam tikro skaičiaus už šį simbolių rezginį…;)