Prakeikta, bet būtina

Ieškojau žvaigždės per vidurnakčio sutemas,
O gal sušvytės viršum skroblų senų?
Regėjos - įmanoma, smelkėsi - būtina,
Nors klaipėsi kojos takuos akmenų.

Tikėjau - pamilsiu tą pūgą pašėlusią,
Klausiaus pakerėta galybės keistos.
Kas žemę apšvies šitiek skausmo pakėlusią?
Naktis kupina nežinios ir klastos.

Širdim lyg žaibu plėšyt geliančias sutemas,
Uždegt žiburėlį mažytį išties...
Prakeikta, prakeikta, prakeikta, bet būtina -
Kitaip neištvertum tokios sumaišities.