Tamsu ir šalta šiandien. Kelias apgaubtas neperregimu rūku ir kojos vos atsiplėšia nuo drėgno grindinio. Visur tyla ir tik vėjas sudrumsčia ją, pajudindamas plikas ir sustingusias medžių šakas.
Darosi vis tamsiau. Iš lėto pradeda kristi lietaus lašai, kuriuos palydi, vis garsėjantis šakų šnabždesys...
Staiga lietus baigiasi. Lieku tik aš, balos, kraupi tyla, mėnulio pilnatis ir bauginantys medžių šešėliai. Rodos, sapnuoju blogą sapną, bet tai tik dar vienas ruduo.