Sūrus...

Išrymoti išlaukti vakarai,
Visas iškęsta, išjausta.
Dėl tavęs viskas atiduota,
O tu vėl peiliu į širdį duri.
Durk smarkiau, man jau nebskauda.
Aš vis vieną tave juk myliu.
Žaizda kraujuoja, kaip gera.
Ačiu, kad tu sužeidei mane.
Aš atleidžiu tau.
Nes tave vis viena tik vieną matau.
Sruva šiltos kraujo srovės,
Jos nuplauna negandas visas
Srūva per veidą per lūpas,
Par visas mūsų kartu praleistas dienas.