Ažūrinis šamanizmas

*
Tą naktį ji buvo Viduržemio jūros žuvelių žvynų sūrus mirgėjimas ant tavo lūpų ir
Turbūt švito.

Jie rado mane ant sukrešusio prisiminimų grindinio besimeldžiančią,
Veidu Nery, ir kai užkėlė
Į pačią Rasų laužo viršūnę aš tik pavogiau iš Garšvos eilutę ir man rodėsi, jog tikrai labai šalta.
Šįkart jųjų kišenėse buvo prakeikti koziriniai degtukai.

Aš užmigau.

Griliažinių saldainių blizgantys popierėliai vaikiškuose delnuose-
Didžiosios paslapties butaforija.

Tik tąnakt.

Tik siaurais pilkais arterijų kaspinėliais po ledu tu buvai ant jos lūpų.





(Laurai).