Įrėmink mane. Nupirk juodus, pora litų kainuojančius nekokybiškus rėmelius, ir įrėmink mane. Stiklu priremk mano akis. Kartonu paremk iš nugaros. Pasistatyk, ar pastatyk. O gal uždengęs laikraščiu įvyniok į popierių ir įdėk į dėžę. Jau irėmintą mane.
Jautiesi visa galintis? Jautiesi aukštesnis?
ATSIPEIKĖK! Mano sielos ir širdies tu NIEKADA neįrėminsi. Nes aš visu centimetru aukštesnė už tave.
Įpilk man pigaus raudono vyno. Ir nesakyk, kad jis kaip rašalas. Jausk jo ugnį. Vieną po kitos pripildyk mano taures. Gerk mano juoką, skanauk šypseną. Kaip koks gurmanas pauostęs ir po to prarijęs gurkšnį, leisk sau spręsti, kokios vertės aš šįvakarą. Palietęs mano įraudusius skruostus pasitenkink mano silpnumu ir paimk mane. O gal tiesiog pabučiuok mano ranką, ir krūtine priglaudęs mano galvą pasijusk galingai.
Jautiesi visa galintis? Jautiesi aukštesnis?
ATSIPEIKĖK! Aš ne prekė. Manęs kaip vyno, negalima skirstyti į geras ar blogas rūšis. Ir mano silpnumas kartais tik atrodo toks silpnas. Bet ištiesų aš už tave stipresnė.
Pakviesk mane naktiniam pasivaikščiojimui pajūriu. Rodyk žvaigždynus danguj ir aklai meluok, kad visa kas gražu priklauso man. Tikėk tuo. Tikėk kad sugebi mane apgauti. Įsupk mane į jausmų šokį, ir atsidavęs tam toliau dainuok. Kaip niekada nesi dainavęs. Sakyk, kad tai darai tik pirmą kart ir tiktai dėl manęs. Apgauk mane. Apgauk. Numesk ant smėlio, kaip gležną stirną, kaip koks medžiotojas sužeisk man širdį, ir palikęs besiplūstančią kraujais ramiai iš aukšto paskutįkart nužvelgęs, išeik pas kitą auką.
Jautiesi visa galintis? Jautiesi aukštesnis?
ATSIPEIKĖK! Aš ne gležnas padaras, ir perdurti mano širdį jau pavėlavai. Turėjai tam laiko. Atsiprašau. Jūsų laikas baigėsi. Jūs pralaimėjote žaidimą.
O mes vis žaidžiam..
Žaidžiam kaip maži vaikai.
Metam kauliukus, ir tikimės kad iškris trylika.
Abu suprantam, kad realiai tai neįmanoma.
Bet azartas kur kas stipresnis už protą.
Mes skaudinam, mes mylim. Mes nekenčiam, mes geidžiam. Mes bijom, mes viliamės. Mes žaidžiam, mes... Laimim?


Ieškančioji









