Laukti lietaus po palange
virš
išbraižyta
mūsų pasakojimas apie meilę
prasideda
pamiršti ką reiškia
skaityti
jam
vaikščioti parkais
tylomis
nebesitikint nieko
kaip sniegas
kaip sniegas
išbalus
ji
tai mokėjo
nemokamai
palaikyti už rankos
paleisti aitvarus
rūšiuoti ašaras
-
tos prie skaudžių
šitos prie klausiančių
anos prie ieškančių
laukiančių (kažko)
priimti
ji visad bijojo
nes prieš tai reikia paliesti
skėčius
ir ristis kartu su lašais
iš dangaus
nuo kalniuko
bandė laistyti batus
visai pamiršo
tuos
kurie
valosi
į kilimėlį prie durų
sulyso
sulyso
ir
dingčiojo
nors nieks nežinojo kodėl
plakė tyliai
širdis
jos
ne-ži-nia
žiužėjo minia
laukti lietaus po palange
jie nematė prasmės
skrisdavo miegantys virš
vandenynų
rūkas garavo
debesys
debesys
debesys
miegojo
už lango
o
ji
visą amžinybę ieškojo
to, kas
mokėtų
auginti gėles
batuose
eitų
toli
tyliai
toli
ilgai
toli
visada
toli
aviečių pilnais atdarais lagaminais
vaišinti (s)
nes
matė prasmę
visada
visada
po palange.