kaminais

kaminai
nebeišlaikę šilumos
plyšta
spiečiasi
į dangų
ant sustėrusios balos
renkasi balandžiai
nesiplovę metų metai
rankų

įsikibus į šaltus blokus
Saulė supasi
ir vengia nuriedėti
merkias mėnuo
jai už nugaros
merkias
net imu virpėti

krinta skaičiais
padrikom sekom
mintys
iš rausvų supynių
rėties
kaminai
balandžiais šilumos
spiečias vaikiškai
ir ima vienodėti

o stikliniai slėniai
svetimų namų
driekiasi
šviesom per dangų
šiandien buvo taip ramu
kol įskėliau saulę
ir padėjau trupinius po tavo langu