Ledinė konstrukcija

Sniegas jau daug metų nematytas
Keistai jaučiuosi į jį žiūrėdamas
Laikau delne keturis lašus vandens
Ištirpusio ledo kristalų tyrumo praeitį

Pirmasis tai buvusi pasaka graži
Apie Kajų ledinę jo širdį
Antrasis lašas mano ašara sūri
Nukritusi kad ištirpintų šaltą ledą

Trečiajame spindi mano dabarties esmė
Tai duoklė rūkui šalyje besniegėj
Bevardį paskutinį lašą pasiliksiu sau
Kaip dovaną su ateitim padovanosiu

Manam gyvenime vanduo  kaip aš
Krentantis lietum lede sustingęs rūkas
Aš neskolingas sau žaidžiu save
Delne laikydamas praeitį ir būtį