Aš ilgiuosi tavęs, bet tavęs ilgesys nepasiekia,
Ir ne metai kalti, ir ne kelias dulkėtas, trankus.
Ar likimas dosnus, ar jis storą tau riekę atriekia?
Burtai jau išmesti, oras toks viesulingas, tvankus.
Net alsuoti sunku. Slepias saulė už debesio pilko,
O laukais sūkurys lekia, regis, tiesiog į mane.
Aš tokia vieniša... Vienišumas galudienio vilko,
Ar benamio bastūno, sutikusio lemtį dugne.
Kas gi ranką paduos? Kas žiedų pribarstys į žolynus?
Springsta vėjas rauda per dulkėtas miestelio gatves.
Kas ateis, kas išraus iš širdies man karčiuosius pelynus?
Aš tokia vieniša... Ir taip skaudžiai ilgiuosi tavęs...
:)biškia per daug ašarų, o pelynai sako vaistai nuo kažką yra, praeitą vasarą sikniai ma visą pelyną nupjovė sode, nuėjau, žiūrau vietoj sidabriškų lapelių stagarai prie pat žemės, aguonų mat nebeauginu, tai pelynus šmakina, o kanapių tai nepalietė, niu duiniukai duiniukai sakau, a..niu nieko toks eilius, tik ašarų biškia per daug:)))