Rašyk
Eilės (74927)
Fantastika (2209)
Esė (1513)
Proza (10612)
Vaikams (2539)
Slam (50)
English (1152)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Kaip visada per anksti temsta.
Rimtėjantys oranžiniai gatvių žibintai pramerkia švytinčias akis ir bučiuoja jos kasdien vis pilkėjančią odą. Mama jau seniai sakė: “dūmai erzina metus“. Jai jau seniai nusispjaut.
Kilsteli po dvi blakstienas abiejų akių kampučiuose: kas per velniava, ir vėl rytas per anksti...
(Jos negimęs kūdikis, jos motiniški instinktai, jos svajonės ir viltis šiandien būtų pusantrų).
Čirkšteli kažkas lauke. Staigiu judesiu skrieja tuščias cigarečių pakelis triukšmadario link. Niekas negali drįsti trukdyti jos poilsio. Bent jau išdidi, kažko verta moteris taip turėtų manyt.
Ji prasimerkia, grakščiai pasimuisto lovoje ir dar kelioms minutėms slysteli po antklode. Kuo giliau. Ji niekada nemėgo prietemos ir arogancijos. Vakarėjant jos per daug.

Oranžinis trukčiojantis švytėjimas. Ji atsisėda, iškiša vieną koją iš po nekaltai šiltos antklodės (kaista... tarsi mylimąjį turėtų).
Išskečia kojų pirštus. Nusišypso. Tubūt vienas visada būna tas tikriausias, didžiausias... (nebūtų parklupus, kaip kekšė išskėsdama kojas, būtų tikresnis).
„Tikrai jį mylėjau“, - užsimiršus mirkteli pati sau ir siekia puodelio. Užkaičia arbatinį – rytinė arbata. Po šilumos visada tik garai lieka.
„Artiste, nustok „garą leist““, - primena pati sau, ir vakar dužusios stiklinės šuke įbrežia dar vieną raudoną brūkšnelį. Sienoje duobutė. Dažniausiai aistringi būdavo.
„Kam niokoji save, kaip vėliau atrodysi“, - mama sakydavo.
Ant nugaros trypteli balerina, primindama, kaip gera turėti individualybę.
„Nesigailiu. Velniop. “, - pagalvoja ji ir išpila ataušusį rytą į kriauklę.
Lieka dešimt minučių. Tikriausiai lis.

Ledinis dušas. Vakar atrodo buvo šiltesnis, nors orai nepasikeitė.
Norėdama išgyventi turi būti sniego karalienė: varvekliais glostyt saulę, o mėnulį žudyti atkaklumo šerkšnu.
Ji niekada nemylėjo žiemos. Niekada nenorėjo sušalti.
Kaip ir kasdien. Stingdantys lašeliai, lyg iš dangaus.
Kaip niekada nepadeda numirti.

Ceremonija trunka ilgiau nei amžinybę. Sureikšminimai visada nuobodūs.

Apsiauna aukštakulnius. Trumpi sijonai gydo vienatvę.
Netikri aplodismentai netikroms žvaigždėms.
Pasukdama raktą spynoj pasilieka snausti. Pralaimėjimas kaip uola: plikom rankom nesuskaldysi.
„Rytoj reiktų palaistyt aguonas“, - pagalvoja įsikibdama į turėklą.



Dvidešimt du laipteliai žemyn. Pasiilgstu oranžinių šviesų.
2007-02-23 06:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-01-02 13:04
zirzule
Neabejoju, kad bus ištraukta iš šiukšlių dėžės.

Sureikšminimai visada nuobodūs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-18 12:47
Atliekant kurinio analize,butinai reikia ,nors dalinai pazint jo autoriu,tik tada gali siekt ,nors minimaliai sekmingu analizes rezultatu... Tad interpretuot tiesiogiai,perskaicius eilute,yra beprasmiska...
  Manau zmogiukas gerai isdeste savo pozicija...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-23 20:50
Une
Une
matyt, neblogas aguonų derlius (po palaistymo). jas būtinai būtinai reikia laistyt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-23 11:22
žuzzzu
trūko išbaigtumo ir konkretumo. Beskaitydama gal 20kart pasimečiau.
O gal kaip tik to autorė ir siekia? :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą