Man taip atrodo, kad nemyli tu nei poeto, nei savęs.
Nes esi modernusis lietuvis.
Man atrodo, kad nemyli ir mamos savo,
nes yra prieš modernistinė.
Man atrodo tėvą myli, bet jis ne pagal tave.
Taip, rytą skaičiuoju,
pavasarėjantį, smilgstantį,
pelenuotą.
Ryte supratau, kad eiles gaunu neišsnigtas.
Gaunu jas pelenuotas.
Taip rytas, kasdienis, su kasdiene motyvacija, įeina
į moteriškas mintis, nes
vyriškų minčių mes nepažįstam.
Taip Ukrainietiški sodai man žydi nelietuviškai.
Taip žydi kaimynė, kuri artima, bet jos nepažįstu.
Laukiu perversmo.
Būsiu poetas!