katėms kitaip ─ jos miega letenėlėmis
prigludusios prie ūsų mažas maldas
užkalbinėja mena mažąjį likimą prūsų
saviems kitaip ─ jie niekada nemiega
tyliai žvelgia į lubas dėlioja sakinius
iš žaidžiančių ant sienų atšvaitų
kas svetimas pabunda ─ kaktoje žvaigždė ─
tas svetimas užmiega pravirkdydamas oro
bangeles
švelniems kitaip ─ arbatos puodelius kartu
jie stato kloja žiedlapius ir barsto druskom
sniegą dulkėm savo grindinius šlapius
šiurkštiems kitaip ─ jie mato negyventą salą
sielos ruožą nuogą skaityti moka ostrakonų
kalbą bet sraigtų plyšiuos visad atsiras šaka
kas vienišas pabunda ir netveria savy iki
pasaulio galo ─ tas vienišas numirs suvirpins
oro srautelius
maniems kitaip ─ jie išlekia į orą daužos
liečia lūpomis ir tyla tarp knygų puslapių
beprasmiškai pabyra o šitaip nori pailsėt