Kai į sniegą žiūri,
Kažin, ką ten matai?
Balto angelo pėdas,
Vaiko užverktą veidą?
O gal tuos, kuriuos jau
Seniai pamiršai,
Kuriuos rankoms nusvirus
Apleidai.
Atpažįsti mane,
Mano laiškus nykius
Iš kasryt vis kitokių
Sniegų elementų
Ir tą žodį neištartą,
Tokį nuogą, kad net
Išklausyti jo
Nebeverta.
Plagijuoju mintis,
Ir sapnus, ir jausmus
Barstau tarpan snaigių
Sugrubusiais pirštais
Ir tikiuosi-
Galbūt atpažinsi mane-
Kaip ir šiandien, snigs
Į viršų-
Bet diena, dar kita
Ir jau sėdžiu liūdna
Nes viltis, kaip durniai
Galiausiai numiršta.