gyvenimo anatomija

bėga bėgiai per širdies kanalus
veža kraujo pilnus vagonus.
nutrūks bėgiai ir keberiokšt į prarają-
į letargo miegą.
o ten kas: debesu pilnas laukas
ir gano juos mažas basakojis vaikas.
atsiminęs sakysi, kad tai tavo vaikystė.
va ir debesų drakonas suės tave
ir virsi paugliu su ūsuota nosim.
bėgsi pats paskui bėgius, griūsi.
rasi meilę, neapykantą, viltį.
o va čia jau netoli iki lazdos su dviem galais.
vienas galas įaugs į žemę ir išleis šaknis,
kitas sužaliuos ir rudenį raškysi obuolius.
o ir vanduo jau užvirė su liepų arbata.
va sėdi čia senas supamoj kėdėj ir rūkai pypkę.
dūmai kaip to traukinio, kur veža tave vagone per gyvenimą.