Kai ramią nakties tylą
Sudrumsčia automobilis,
Kai tamsioje nakty įsižiebia šviesa,
Aš susimąstau:
„Ar dar pajusiu aš ramybę šią?.. „
Turbūt jau ne,
Nes ta tyla tokia šventa...
Tokia šventa, kad net baugu man daros,
Kai tenka vienai eiti neapšviesta gatve.
O jeigu aš sudrumsiu tylą,
Kaip tas nenuorama automobilis?
O jeigu aš sudrumsiu tamsą,
Įžiebdama žibintą?
O kas tada, o kas tada nutiks?!
Žinau, pradings jau bet kokia viltis...
Pradings jau bet kokia viltis tikėti,
Kad vėl išgirsiu tylą...
Kad vėl išvysiu tamsą...