Reinkarnacija

KAŽKAS sustoja ties mano namų slenksčiu.
Spygliuoti žodžiai susminga į sielos zenitą. KAŽKAS nueina. Tolstančių žingsnių aidas monotoniškai plaka sąmonę:
Jos nėra
jau
Ji išėjo
negrįš
niekada.
Padvelkia merdinčių gėlių dvaku. Obelis nupjauna savo šaknis. Jos obelis... Pabyra vystančių žiedų snaigės. Bitė sminga žemyn. Šerkšnu apsirėdęs liūdesys pasiklysta birželio plaukų gijose. Kreivas saulės spindulys šoka paskutinį tango Jos išblyškusių akių vyzdžiuose.
Nutolusių žingsnių aidas vis dar monotoniškai plaka sąmonę:
Jos nėra
Ji išėjo
ir negrįš
JAU niekada.

Liko Jos šypsena, įrėminta mano atminties puslapiuose. Pageltusioje maldaknygėje - suakmenėjęs neištartas sudie... Ir Jos žvilgsnis, palydintis mano netvirtus pirmuosius žingsnius.

Apkabinu kampuotą apledėjusią tylą.

Netikėtai Jos kambaryje išgirstu skruzdėlytės žingsnių šiurenimą...