Virtuvėje

Klausausi, kaip kalba mano gyvenimas su mano ateitim. Klausausi iš gretimo kambario. Kalba virtuvėje.

Ji (aš). (Viskuo nepatenkinta užsispyrusi būtybė). Atrodo, lyg kalbėtų man tiesiai į ausį. Geresnis apibūdinimas - rėktų.

Jis (jis). (Nežvelgiantis tolyn, pasak jį, nenuovoka materialistas. Bandantis nusitemti mane į lovą). Jo šnekėjimo net nesigirdi.

Mes (mes). Šiandien ištvirkauti galima.

Ir dar kartą mes (mes). ilgesingu balsu vienas kitam išrėkiam apie praeitį kol galiausiai jis nusileidžia man ir mes švelniai pasimylime ant virtuvinio stalo.


Lyg siena tapusi mano ausimis viską iškraipo.

Iš tikro:

Jis (jis): mieloji, tavo akys lyg jūra. Norėčiau paskęst jose.
Ji (aš): apkabinu jo žodžius savo akių mirksėjimu ir priverčiu jį nusišypsoti.
Mes (mes): sudegę savaitės nesimatymo ilgesy atsirėmę į virtuvinę spintelę, susikabinę rankomis grožimės pyrago kvapu.

Skanumas užmuša bet kokį garsą.