Seno namo dvasia

Mažas silpnas žmogeli,
Tu guli nusisukęs į sieną,
Tau neberūpi sodas už lango,
Neberūpi klegantys sesės ar broliai,
Tu guli nusisukęs į sieną
Ir tyliai meldiesi.
Aš girdžiu tavo maldą,
Išdejuotą šiandien prieš tris šimtus metų.
Noriu būti šalia,
Noriu saugot ir guosti...
Ko tu prašai savo malda,
Ko tikiesi iš mūsų Vyriausiojo?
Sutrumpint ar pratęsti šią dieną?
Toks mažas susitraukęs guli.
Ranka neklusniai kyla link veido.
Kas tu?  Koks tu buvai?
......................
Bet kam tai begali rūpėti...
Noriu paliesti tave tokį kaulėtą,
noriu melstis kartu su tavim.
Kad būtum išgirstas...