Užgniaužė kvapą liūdesys,
Nulaužė vėjas beržo šaką.
Klaikioj tyloj žaliuoja pievos,
Tarp jų aš plūduriuoju -
it surūdijus gelda.
Štai toly aguonų laukas šoka tango,
Balti arkliai atskrieja vingiu,
dairydamies vis vangiai.
Kaip muilo burbulus,
pučiu spalvotus dūmus.
Nuo jų apsvaigus saulė
sukas ratu ant pūkuotų debesų.
Kur pažvelgsi viskas liejas,
Raibsta akys – čiuožia protas,
Bet kol kas aš nebeprotė.


celė







