Sielos erdvėje (1dalis)

-Kodėl? -sudėjavo ji.
-Kas, kodėl? -abejingai atsakė jis.
-Na.. kodėl tu taip elgiesi?
-Kaip? nesuprantu apie ką tu kalbi?
-Nebūk toks... abejingas.
-Lil, baik čia tas nesamones. -Jis nepastebimai nusišypsojo
-Tas nesamones. -sarkastiškai pakartojo Lilė
-Na va, ir vėl tu pradedi.
-Ką pradedu? kas jau kas bet tu čia pradedi..
-Lile! -sušuko jis-baik! Aš stengiuos. O tu nieko nedarai... Likai tokia, kokia ir buvai.
-Na jau?! -vis dar sarkastiškai nusiteikus. -Pakaks tų sentimentų! Stengiuos būt tokia, kokios tu nori. Bet tai, ne aš.
-Lile! baik.
-Ką baikt? Tomai, ką??!
-Ajj... -numojęs ranka Tomas priėjo prie lango.
-Vis tas AJjj! -piktai pasakė ji.
Lilė išėjo iš kambario, Tomas liko stovėti prie lango. Likęs vienas kambary Jis nejučia išsitraukė cigaretę.
-Ne. Tomai, ne! -tyliai sau sumykė jis.
Bek kažkas nugalėjo jį, kažkokia galingesnė jėga. Galingesnė už jį patį. Drebančiom rankom jis užsidegė cigaretę.
Ir įtraukė, tą, prakeiktą dūmą.
-Ne... ne... ne. -mintyse aidėjo jam. -Bet kaip gera. Ne!
Tomas priėjo prie muzikos centro. Įdėjo seną gerą „alice in chains“ diska, įjungė savo mėgstamiausią dainą „Nutshell“, kaip ir ankščiau... (visu garsu)
Susmuko į krėslą ir rūkė.