Lietuviui broliui[tęsinys]

Dabar gi griebi tiek kiek
    neapglebi
Arba griebi kas tik papuola po
      ranka
Ir vel  į d ėjom svetimom tu
    pasiduodi
Ir vėl plauki kaip nesenai
    durniu laive.

              Kur išeitis, broliuk, sav ę s paklaust
                    jau laikas
              Ir atsakyt užteks gal išminties
              Kaip Donelaičio b ūras giliai
                atsiduski
              Sakyk: juk nėr gi pad ėties be
                        išeities
Priedainis: Lietuvi-broli tu kulneliu savu
                į spirk užpakalin
              Tai visgi stimulas tau būt
              judėt i priekį
              Tą amžiną verkimą  nustumtum
                    praeitin
              Likut į ryžto rastum kur padėti.