Sudužo laikrodžiai beformėj erdvėje,
Beprasmiškai klajoja laikas.
O ieškai tu pilnatvės savyje
Kaip vienišas apleistas vaikas.
Raudono krištolo varpai
Vis gaudžia: Stok! Apsidairyk! Pažvelki!
Ką tu matai pasaulyje šiame?
Ar liko vietos dar ir tau jame?
Nebėra laiko, nėr jau ir prasmės
Tau siekti tikslo užsibrėžto,
Nes niekas niekad nepadės
Sugauti tavo laimės kėkšto...


JurgiTele






