Aušta. Nemoki kalbėt, niekada nemokėjai,
Iki paskutinių,
Beverčių, gerklėj stringančių žodžių,
Atodūsių, sprangiai išdraskančių naktį,
Lyg žuvys ant smėlio,
Žiopčiojančių,
Prakeiktų klausimų, fariziejau.
Viską turi, išskyrus ką prarast. Juokinga,
Tai juokis, apraudok save, kontempliuok,
Savo sušiktą žinojimą, šitą purviną groteską,
Šitą nuostabų dangiškąjį pokštą, kodėl tu,
O tavęs, -
Ne. Netikėk. Vienuolika metų netikėk,
Kaltink save, fariziejau -
Tu per mažai meldiesi, nepakankamai karštai,
Norint įrodyt, reikia kovot,
Pamiršt, kad nemoki kalbėt, kad niekada nemokėjai,
Kol veidą gairinantis vėjas,
Taps šlykštaus tiulio uždanga.
Beverčiais, gerklėj stringančiais, žodžiais.