Aštuonetas blakstienų

Nuo senatvės greit atpratom,
Kur žaliais melionais kvepia
Pozityvų nebematom,
Negatyvai pasimetę...
Nebeduoda mikroskopo pažiūrėti į žvaigždes.


O nuvytusiuos vagonuos
Laikrodžių motyvai tvinksi
Arogantiškuosius miesto ponus
Ryt nuo grindinio surinksim
Voratinklio gijom užkimšim skyles.

Trys saulėgrąžos rozetėj
Pasitraukit- greit pražys!
Astrologijos paletėj
Tik lenciūgai ir vėžys.
Stalagmitai pasistiebę stalaktitams duoda kėdę.


Kočisai, mongoljonai, hohokamai
Iki aušros atlatlį mėtys
Neerzink- pasakysiu mamai!
Tada nukris pueblų slėgis.

aštuonetas blakstienų tarp dantų...
... lyg žalias Ipolito smėlis...