Dulkėm sudegt po dalis IV

Nulipdysiu aš angelą rūko
ir su karščio liga atmaininga
jo širdį dalinsiu pusiau

prieširdin deimantą saulės įdėsiu
ir užmerksiu minkštinklin rasų
kvepės man ant kaklo ilgai

leidžiu pasimt tau prastąją pusę
kur tik agonijos valdo širdies
kaip žmonijoj žemai ten rusena

pagelbėsiu aš tik prasivėręs krūtinę
amūro strėle nuodėminga
tik netaikęs į širdį kraujuočiau