Vakarais susėsdavome ant mėnulio rago
Ir mataruodavom kojomis
Pirmyn-atgal, pirmyn-atgal
Pakildavo jūros banga
Ir vėl nusileisdavo
Apnuogindama pėdsakus smėly
Buvus-nebuvus, jūra paženklinta
Ir visada sekdavau tais pėdsakais
Bazaltiniais iki baltos sienos
Tėvo veidas plytose, motinos balsas mariose...
Ir visada grįždavau jūron...


Samira





