Pagarbiai apie Binkį. Nagrinėjant pamokoje.

Pasigavome Binkį, ropinėjam po širdį
Knebinėjame viską, ką radę
Nežinia ar derėtų, ar mums šitaip pritinka,
Įdomu - ir velniai nematė.
Pasigavome paslaptį, pradedam kalbinti
Kutenam, drąsinam, raginam,
O ji muistos ir ima tyliai kuždėti
„Nereikia, broliai, nežaginkit. „
Knebinėjam ir matom:
Kraipos pavasaris
Ir ant laukų pažeria
Iš kvailos baltaplaukės galvos
Visą šimtą tokių pat valiūkų pavasarių
Be pradžios ir be pabaigos.
Čia gausu urbanistikos,
Dygsta lyg grybai
Tankūs miestai, rajonai ir gatvės
Tiktai Binkis kažin ko vis rymo parimęs
Ant ilgos nelaimingos vienatvės...
Ir koridoriai tylūs, ir signalai nuščiuvo,
Užsičiaupė sirenos ir bokštai,
Žiūrim: Binkis patamsy akis krapštinėja
Ir dairosi baisiai priblokštas:
Pasikaišius sijoną alyvų alėjom
Jo šelmius pavasario vėjus
Pasaitais prisirišus nusiveda dailiai
Naivi Salomėja.