***

Nes kai temsta - temsta viskas:
Temsta akys, temsta delnai,
Bet galvojam kad nieko tokio,
Jeigu temstant būna gerai,

Ir kiek regi - visi laimingi,
Visgi temstant tampa šilčiau,
Kai žmogus apkabina žmogų,
Kai žmogus prie žmogaus arčiau.

Pried.:
Tu man sakyk,
Tu man sakyk,
Tu man sakyk kada galiu
Ateiti pas tave šia naktį
Ir nekartot senų klaidų.
Tu man sakyk,
Tu man sakyk,
Tu man sakyk kada gali
Priimt mane mėnulio gatvėj,
Priimt mane kai pilnatis.

Kai iš lėto merkiasi akys,
Sapnuose suskaičiuojam avis,
Klausomės kaip pasakas seka
Arba baido upėj žuvis,

Gal todėl mūsų kūnus puošia
Švelnios spalvos, rožių žiedai,
Temsta akys nakty kaip uostai,
Kol belieka tik švyturiai.

Pried.