skausmo laiptais riedės
pro prakirstą žiaunelę
tylios ašaros vėjo
net sudžiovintas
lūpas lavonų žemelė
suvilgys bučiniais
net plaukus šukuosiuos
ir būsiu graži
kol išplėšys širdelę
kauleliais šventais
šunelius pamaitinsiu
pataps kunigais