piešinys

Nubėgęs piešinys ant seno lapo
spalvom prišaukia vizijas manas
matau vaikus suklupusius ant tėvo kapo
ir maldoje sustingusias rankas

Per smėlį ritas bangos
ir jos pasiekę krantą lūžta
lyg krištolo taurė iš rankos
Į mano vizijas sudūžta.

matau danguj atodūsį saulėtą
vaivorykštes nubėgusias kasas
dar debesį lankoj raukšlėtą
ir veju kojas tas basas

nubėgęs piešinys ant seno lapo
keli gyvenimai iš kart
o jis tiktai ant sienos kabo
daug gali pasakyt... išbart..