Įsivaizduokit: ratas.
Begalybė, kuri tęsiasi vos puskilometrį.
Tas pats gyvenimas, prasidedąs iš naujo,
ir šunio pasakos - "nereikia kraujo".
Ech, metropolija, mylima mano Amerika...
Aš tarsi mergaitė iš "Amžinai žaliuojančio klevo"
jaučiuosi saugi, nes turiu paltą...
ir mano tėvas su kaklaraiščiu.
Amerikoj viskas kitaip.
Turbūt ir Panamoj...
Juk "Panama visa kvepia bananais"...
"Ai, nekariaujam..." - matyt,
pasakė Brežnevas Chruščiovui.
Pastarasis ir numirė.
Visai kaip "Dievų miške":
"O ką jam kita beliko daryti?..."
ir vis tiek viskas iš naujo.
Atsibodo man tą gaublį sukioti.