ką tu žinai

visos tos tylos
  meile apsemtos
  bet ką tu išmanai
apie šimtamylius batus
    ilgesiu užsikemša kriauklės
ir jūra ošia
      tiktai krante
bet ką tu išmanai
  kaip reikia nužudyti žmogų
kaip tyliai nusileidžia saulė
  ir plunksnos sapnuose
ilgesiu nuliejam langus
    ir liekam nuogi kaip vaikai
  tuo, ką turėjom
prieš Pradžią
      nuoširdumą pridengę
  bet kai lemūrai išeina
ir nusivalo veidus dievai
        ką jie išmano apie meilę
    tas ilgesys
      pragręžia skylę ten
kur kažkadais ieškojom žvaigždžių
        ir taip liekam abu
              jom aplipę
    einantys viens kito sutikt