Tą rugpjūtį mes užmigom
po saulėgrąžom geltonom.
Ir sapnavom kregždžių miestą
po vaikystės tiltais.
Ratais Grįžulo po dangų
vis dar liūtas važinėjo.
Nepaleidai mano rankų
Taip abu ir nutylėjom.
Danguje ieškojom laimės -
krintančių žvaigždžių,
(tokių nebuvo)
nelauktai suradom:
dangų -akyse
žvaigždes - ant lūpų.
Dar norėjom nesugriauti
tiltų į vaikystę,
kad prabudus vėl išvysti
veidus žydinčius aguonom,
po saulėgrąžom geltonom