Salelė

Krantų ranka, nei akimis nerasi
Nepalaižysi, kaip cukraus iš lėkštės
Nei laukymės, nei kokio juodo raisto
Ir šimtmečiais nei temsta čia, nei brėkšta

Toli, jei tolį galima matyti
Arti, jeigu mikronais nematuosi
Ir laiko tįsūs spinduliai kaip nytys
Nelūš į būsimus ir praeituosius

Salelė plaukia debesiu padangės
Panirsta ir į rūką, ir į skaidrį
Kaip kirmėlė tiesi ir susirangius
Į begalybę rašo trapią raidę

Nutyvuliuoja viskas skęstamybėj
Pradžios nėra ir pabaiga iširus
Vaivorykštinis išretėjęs nimbas
Nežinomybės išdraikytuos tyruos