tos moterys languose
danguose
sudėliotos lyg skiautės
tyliai kerinčios
karu kartojam
burtažodžius
vaistažoles sutrynę
pranykę dienos
lieka trupiniais
ir langai po truputį
atsiveria
kažkur iš naujo
kažkur kitaip
iš tolo matosi
tiltai ir atsitiktiniai bokštai
tos moterys languose
dalina rudenį
kad dangūs
pamirštų troškulį