Suraskite nors vieną žvaigždę tarp debesų
kuri nakčiai atėjus jus suspindus ramintų
ir duotų paguodą - kaip viltį - skraidintų
besparnę svajonę ir meilę brandintų
- Negalim - atsako jie ir akis panarinę
galvas nulenkę, tylūs, susmukę pečiais
neša toliau savo kančią kaip vertę -
vėjas pagauna dejonę ir neša laukais
parimęs prie medžių sustoju - keičiuosi
kaip žalio obuolio kraujas vynu virstu
ir teku - upės srove su ja kriokliu krentu
ir saulės šviesa tamsų šaltą rytą kylu
bet netiki jie viltimi kaip aušra vakare
nustebę krenta lapais į žemę - supūti
Širdy meilę suradę galėtumėt eiti šalia
tik jūs neišdrįsite patys vergais nebebūti