Iš kur ateina rytai
ir
vienišų naktų
snaudžianti tyla?
Ar nesudužo
akimirkos laivai
ir neišgaravo laukimo
burės?
Aš vėl veriuosi
žemuoges čionai,
kur vėlės, dvasios
ir velniai.
Miško gijos
paslaptingos,
laumės piktos ir galingos.
Pusantros minutės
ir tu jau stebuklingoj skrynioj.
Raganai pietums,
vietoj karpio su bulvėm.