Laimę dalink taip, kad tau jos neliktų,
Tada, būsi geras žmogus.
Tau žmonės šypsosis ir sveikins linksmai,
Bet mintys kiekvienas „nesveikas jisai”.
Slėp skausmą savy ir jo neparodyk,
Tai būsi malonus žmogus.
Graušies savy, o žmonės padės tau?
Tu juk „nesveikas”, pagalbos nelauk.
Tad lipki per galvas tokių „nesveikų“,
Užlipk kiek pajėgsi ir žvelk iš aukštų debesų.
Bet ką tu turėsi be pinigo gryno?
Nei laimės, nei skausmo...
Pranašu tapsi mirties,
Prieš amžinąjį poilsį ateinančios.
Nebeturėsi laimės aneikiek
Net skausmas bus tau mielas.
Bejausmis būsi tu žmogus,
Kvėpuojantis ir vaikštinėjantis lavonas.
Tada norėsi mirti kuo greičiau.
... O gal tik užgniaužt sakusmą savy?...